博碩士論文查詢聯邦系統首頁 聯絡信箱 關於我們 加入我們

本論文已被瀏覽 67 次, [ 造訪詳細資料與全文 ] 49 次,[ 回到前頁查詢結果 ] [ 重新搜尋 ]

Evaluation of performance efficiency of acute hospitals in Lithuania.

作者:Vytenis Kalibatas,
畢業學校:Kaunas University of Medicine
出版單位:Network of Lithuanian Academic Libraries
核准日期:2007-04-25
類型:Dissertation
權限:restricted.Release the entire work for campus access only..I hereby certify that, if appropriate, I have obtained and attached hereto a written permission statement from the owner(s) of each third p....

英文摘要

1. Introduction
Pastaraisiais metais, ypač reformuojant stacionarinę sveikatos priežiūrą, vis didesnis dėmesys skiriamas ligoninių veiklos vertinimui daugelyje šalių, nes stacionarinei sveikatos priežiūrai skiriama 45-75% visų sveikatos priežiūrai skirtų lėšų (1). Vertinant ligoninės veiklos rodiklius, dažniausiai apsiribojama pagrindine jos funkcija - paslaugų teikimu (2-4). Tradiciškai sveikatos priežiūros organizacijų veikla yra vertinama pagal paslaugų apimtis (5), o gydytų pacientų skaičius yra labiausiai paplitęs stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos rodiklis. Nepaisant to, kad šiuolaikiniai sveikatos priežiūros organizacijų veiklos vertinimo modeliai apima daug įvairių aspektų ir dimensijų (tokių kaip paslaugų kokybė, pajėgumas gauti reikiamus išteklius, pajėgumas reaguoti į visuomenės poreikius, veiklos efektyvumas, veiksmingumas, produktyvumas, našumas, organizacijos kultūra ir pan.), sveikatos priežiūros įstaigų veiklos vertinimas pagal pacientų (paslaugų atvejų) skaičių išlieka kaip vienas pagrindinių rodiklių jau vien dėl to, kad daugumoje sveikatos sistemų apmokėjimas sveikatos priežiūros organizacijoms yra pagrįstas gydytų pacientų ar suteiktų paslaugų apimtimis (6,7). Tačiau analizuojant vien tik stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (ASPĮ) gydytų pacientų (atvejų) skaičių per tam tikrą laiko periodą, daryti išvadas apie ligoninės veiklą ir ypač lyginti su kitomis ligoninėmis yra pakankamai sudėtinga ir net nevisiškai objektyvu. Todėl įvairiose šalyse atliekami ligoninių veiklos ir jos efektyvumo vertinimai, pagrįsti integruotais stacionarinio gydymo atvejų struktūros ir finansinės veiklos rodikliais.
1990 metais paskelbusi nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, Lietuva paveldėjo Semaško sveikatos priežiūros modelį ir bendro biudžeto sistemą. Pagal ją biudžetas ASPĮ, tarp jų ir ligoninėms, buvo skiriamas remiantis daugiausiai lovų ir darbuotojų skaičiumi kiekvienoje įstaigoje. Todėl nors ligoninės turėjo didelių pajėgumų, ištekliai buvo naudojami neracionaliai tiek organizacijos, tiek visos sistemos lygiu. Šį neracionalumą liudijo ilga gulėjimo trukmė ir nedidelis lovos užimtumas. Paskutiniame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje vykdytų reformų pagrindą sudarė ligoninių skaičiaus ir jų paslaugų mažinimas (8). Nuo to laiko įgyvendintos kelios sveikatos sistemos reformos. 1996 metais Lietuvos sveikatos sistema palaipsniui perėjo nuo integruotojo prie sutartinio modelio, pagal kurį ligoninėms buvo mokama remiantis metine sutartimi su ligonių kasa. Mokėjimai buvo grindžiami vienam gydymo atvejui tenkančiomis sąnaudomis, o atvejai – klasifikuojami į 50 diagnozių grupių pagal 17 tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK-10) klasių (9). Šalia to, nuo 2002 metų įvedus apmokėjimą pagal paslaugų grupes, taip pat siekta efektyvesnės ir veiksmingesnės stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų veiklos, pagal objektyvius kriterijus (TLK-10 diagnozę, ligos gydymo profilį, klinikines situacijas ir technologinius metodus, paslaugų teikėjų poveikį paslaugų vartojimui ir galimybę tiksliai apskaityti paslaugas) nustatant stacionarinių paslaugų mastą, reikalingą gyventojų sveikatos problemoms spręsti (10). Tačiau detalesni ligoninių veiklos vertinimai naudojantis mokslinių tyrimų metodologija Lietuvoje nebuvo atlikti ir publikuoti, kaip ir nebuvo atliktas ligoninių veiklos vertinimas ne tik pagal stacionare gydytų pacientų skaičių ar pagrindinius veiklos rodiklius (vidutinę pacientų gulėjimo trukmę, lovos užimtumą, lovų fondo panaudojimą ir lovos apyvartą), bet ir pagal stacionarinio gydymo atvejų struktūrą bei stacionarinio gydymo atvejo ir lovadienio sąnaudas įvairaus dydžio Lietuvos stacionarinėse bendrojo pobūdžio asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Šiuo tyrimu siekiama įvertinti įvairaus dydžio bendrojo pobūdžio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų pagrindinius veiklos rodiklius, išanalizuoti įvairaus dydžio bendrojo pobūdžio stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų stacionarinio gydymo atvejų struktūrą, nustatyti vidutines sąnaudas, tenkančias vienam stacionarinio gydymo atvejui ir vienam lovadieniui, bei ir prognozuoti vidutines vieno stacionarinio gydymo atvejo ir vieno lovadienio sąnaudas pagal stacionarinio gydymo atvejų struktūrą.


chair - Misevičienė, Irena

committee_member - Grabauskas, Vilius

committee_member - Kalėdienė, Ramunė

committee_member - Gurevičius, Romualdas

committee_member - Augutis, Juozas

committee_member - Sakalauskas, Raimundas

committee_member - Gaižauskienė, Aldona


 

計畫贊助者: